The Branch / Untie My Silk Ribbons

Jei pasirinksime poziciją, kad visa, kas egzistuoja, yra natūralu; kad žmogus visų pirma yra laisvas spręsti dėl savo gyvenimo ir veiklos ir turi teisę siekti to, kas jį daro laimingu; pasidarys aišku, kad tai, ką šiuo metu suprantame kaip tabu, nėra kažkaip iš anksto nulemta gamtos – tai labiau yra visuomenės susitarimo klausimas. Sarah Nõmm savo darbe aptaria tokių konstruktų ribas, kvestionuoja jų tvarumą ir svarsto apie galimybę juos pakeisti. Būdama moteris, ji daugiausia dėmesio skiria socialinėms normoms, susijusioms su moters kūnu.

Sujungdama rastas medžiagas su rankdarbiais, menininkė kuria meno kūrinius, kurie taikliai atspindi įtampą tarp visuomenės papročių ir ją apibrėžiančių tabu. Žiūrėdamas į jos darbus jaučiu tam tikrą nepatogumą, man net ima trūkti žodžių. Žiūriu į jos bausti skirtą rykštę su pinta rankena – jausmus bemat užlieja tylių, bet galingų prisiminimų bangos. Per odą nubėga šiurpas, nes žvelgdamas į šį kūrinį esu ir mažas berniukas, ir suaugęs vyras; esu ir saugomas, ir gąsdinamas.

Tabu ir papročiai nuolat eina pavymui. Anksčiau slėpta veikla tampa vieša; anksčiau įprasta laikyta veikla tampa slapta. Saros Nõmm darbai taikliai parodo, kad sykiu (o gal net viename miegamajame) galima veikti (ar net nukentėti) keleriopai: nenorint būti užvaldytam arba savo noru pasiduodant kieno nors valdžiai.