Daring Dreams (Ateitys Ateis)

Gimtoji kalba daro didelę įtaką tam, kaip žmonės dėlioja savo mintis ir susieja aplinkas. Įvairiose kalbose, kuriose žodynas gramatiškai suskirstytas į moteriškosios ir vyriškosios giminės žodžius, žmonės iš atminties žino, ar, pavyzdžiui, kėdė yra moteriškosios, ar vyriškosios giminės daiktas. Tačiau kaip išsireikšti tiems, kurie nori kalbėti ar apibūdinti vaidmenis, tapatybes ar pozicijas už tradicinio dvinario skirstymo ribų?

Jos video kūrinyje “Daring Dreams (Ateitys Ateis)” matome grupelę žmonių, jaunų Vilniuje gyvenančių menininkų, begulinėjančių ir šokančių bute. Jie kalbasi lyčiai neutralia lietuvių kalba apie savo gyvenimą, baimes ir viltis. Vadindami muziejumi, jie išsižada iki šiol buvusios kalbos ir laukia artėjančio patirties lūžio, kuris atneštų ne dvi ar tris kalbos gimines, o leistų kalboje skleistis begaliniui gražių egzistencijos būdų koliažui.

Nors pats nekalbu ir nesuprantu lietuviškai, man patinka, kaip ši kalba skamba. Tačiau žiūrėdamas vaizdo įrašą supratau, kad kalba, kuria ten kalbama, skamba kitaip, nei man įprastas lietuvių kalbos skambesys. Ar kalbai, kuriai jaučiau paslaptingą prieraišumą, lemta išnykti? Jokšė nenori visiškai pakeisti žodyno, bet jį praplėsti ir išplėsti, kad jis galėtų autentiškiau atspindėti šiuolaikinės visuomenės daugialypiškumą. Kalbos evoliucija ir atnaujinimas yra jautrios temos, nes ši yra glaudžiai susijusi su tautos kultūra ir identitetu. Kartu svarbu nepamiršti, kad kalba galiausiai yra įrankis ir, nepaisant viso jai būdingo grožio ir žaismės, ji visada liks nepakankama atspindėti vidinio individo ir visuomenės gyvenimo.